artillery fire

artilerijos šaudymas statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Antžeminės artilerijos ugnies leidimas į taikinius. Artilerija šaudo iš uždarųjų ugnies pozicijų arba tiesioginiu taikymu iš atvirųjų ugnies pozicijų. Artilerijos šaudymas skiriamas pagal trajektorijos pobūdį – iškilusis, lėkštasis ir mortyrinis; pagal taikymo į taikinį pobūdį – tiesioginis (iš atvirųjų ugnies pozicijų), pusiau tiesioginis (iš pusiau uždarų ugnies pozicijų), netiesioginis (iš uždarųjų ugnies pozicijų); pagal šaudymo uždavinį – kaunamasis, ardomasis, šviečiamasis, dūmijamasis ir kt.; pagal sviedinio sprogimo pobūdį – smūginis, rikošetinis, nuotolinis; pagal taikinio pobūdį – šaudymas į šarvuotus, dalinai šarvuotus ir nešarvuotus, matomus ir nematomus, judančius ir nejudančius, planinius ir neplaninius ir kt. taikinius, su dideliu poslinkiu, tiesiojo šūvio nuotoliu ir pan.; pagal ugnies uždavinio atlikimo būdą – šaudymas pagal ugnies lentelę, pagal iš anksto nustatytas nuostatas, keliomis taikiklio nuostatomis. Dar gali būti netikslus ir kt. šaudymas. atitikmenys: angl. artillery fire; artillery firing; gun fire; gunnery rus. стрельба артиллерии ryšiai: dar žiūrėk – kranto artilerijos šaudymas dar žiūrėk – laivų artilerijos šaudymas dar žiūrėk – zenitinės artilerijos šaudymas